Ar nebetoli ligi šiuolaikinio
psichikos sveikatos paslaugų modelio?

Pacientų teisių tyrimo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre apžvalga

Po kelionių į atokias respublikos psichiatrijos ligonines, pagaliau, gegužės 24 d., atlikome pacientų teisių tyrimą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre – Vasaros ligoninėje.
Praeitą rudenį Vilniaus miesto savivaldybėje VU Psichikos klinikos doc. D.Pūras, apžvelgdamas miesto psichikos sveikatos strategiją, paminėjo, kad didelė parama numatoma Vasaros ligoninei, įskaitant pastatų rekonstrukciją ir naujas statybas, kad ji taptų šiuolaikiniu, pavyzdiniu psichikos sveikatos paslaugų modeliu Lietuvai ir netgi kitoms šalims. Betgi nelaukdama pažadų iš šios strategijos Vasaros ligoninės vadovybė sugebėjo surasti resursų (kaip žinoma, žymia dalimi – Olandijos investicijų dėka) ir paskutiniaisiais metais intensyviai remontavo ir statė naujus pastatus, tuo pat metu steigė ir naujas paslaugas, gerino esamąsias. Taip pradžioje buvo pagerintos sąlygos II-ame moterų bei II-ame vyrų skyriuose (dabar atviruose), naujame korpuse įsikūrė psichoterapijos, valgymo sutrikimų, krizių centro stacionaro skyriai. Ligoninėje plačiai išvystyta dienos stacionarų veikla (apimanti iš viso 140 ligonių Dienos centre ir prie atskirų skyrių, ogi „gulintiesiems“ yra 190 lovų). Administracija glaudžiai bendradarbiauja su ligoninės Pacientų taryba, o ir šios nariai sakosi principingai keliantys klausimus dėl pastebimų trūkumų.
Atlikome apklausas penkiuose ligoninės skyriuose: I-ame ūmių būsenų vyrų ir I-ame ūmių būsenų moterų skyriuose, II-ame atviro tipo vyrų ir II-ame atviro tipo moterų bei naujajame psichoterapijos skyriuje. Neįtraukėme į tyrimą Dienos centro, gerontologinio bei valgymo sutrikimų skyrių, administracijos pageidavimu netrikdėme pacientų krizių centre.
Skyriuose, kuriuose anketavome, iš tą dieną begydžiusių 122 pacientų apklausėme 54 pacientus, t.y., 44,3%, iš jų – 26 moteris ir 28 vyrus. Lyginant su kitomis ligoninėmis, kuriose vykdėme apklausas, čia apklausėme mažesnį skaičių pacientų, tačiau procentinis lygmuo atitinka vidurkį (RVPL – 38%, Švėkšnos PL – 75,6%, Šiaulių PL – 57,7%). Daugiau apklausti sutrukdė ir gražus oras, nes atviro tipo skyrių pacientai mieliau bėgo į lauką, užuot varginęsi dėl rimtų pokalbių. Pasigedome ir galimybės informuoti apie apklausą, jos svarbą bei bendradarbiavimą su personalu atviruosiuose skyriuose. Maloniau talkino ūmių būsenų skyrių personalas.
Apibendrintai apžvelgę padėtį per tuos dvejus metus, kai pradėjome vykdyti tyrimus ligoninėse, Vasaros ligoninėje radome geriausią pacientų teisių būklę, ir kai kurie klausimai pacientams pasirodė netgi juokingi (pvz., daugelyje skyrių klausimai apie priverstinį darbą). Čia mes, nors ir savamoksliai tyrėjai, turime visgi įvertinti, jog pokyčiai psichikos sveikatos srityje (gerąja prasme) vyksta labai greitai, ir tie 2 metai daug reiškia. Be to, labai svarbu ligoninės materialinės galimybės, patalpų pritaikymas.
Vis dėlto tam tikrų trūkumų išaiškėjo ir šioje ligoninėje, mažiausiai, žinoma, – naujoviškame psichoterapijos skyriuje, kuris išties atitinka šiuolaikinį psichikos sveikatos paslaugų modelį tiek pagal patalpas, tiek pagal paslaugas bei elgesį su pacientais. Toliausiai nuo tokio modelio (nors čia ir gydomi labiausiai kamuojami ligos pacientai) – tai abu pirmieji ūmių būklių skyriai: ir buitinių sąlygų, ir slaugos lygio atžvilgiu.*
Toliau apžvalgoje, kad galėtumėte palyginti, pateiksime daugiau duomenų, gretindami tyrimų rezultatus iš Šiaulių psichiatrijos ligoninės (ŠPL) su aprašomos kaip artimiausios pagal apklaustųjų procentą ir apklausos laiką (2005 08 08); svarbiausius atitinkamus aspektus lyginsime ir su kitomis ligoninėmis.
40 apklaustųjų nurodė, jog atvyko gydytis savarankiškai (74%, o ŠPL – 54,8%), ir iš jų galėjo pasirinkti:
· gydymo būdą (gydytis ligoninėje ar ambulatoriškai) 34 (62,9%, o ŠPL – 54,8%);
· ligoninę 33 (61,1% ir ŠPL – 39,4%),
· psichiatrą 33 (61,1% ir ŠPL – 39,4%).
Šias savo teises žinojo 30 respondentų (55,5 %, ŠPL – 50,9%).
Tik 14 (25,9%) teigė buvę hospitalizuoti priverstinai, nors beveik pusė (6) jų pripažino tam buvus pagrindą (buvę tuo metu pavojingi savo ar aplinkinių sveikatai, turtui). O ar buvo dėl prievartinio gydymo tęsimo priimti teisminiai aktai, nežinojo beveik visi (13) iš pastarųjų, kaip ir apskritai tokį teisinį reikalavimą esant.
Visuose ligoninės skyriuose matėme skelbimo lentose iškabintas Vidaus tvarkos taisykles ir dauguma pacientų (36 arba 66,6%) pripažino, jog atvykę į ligoninę jie buvo suprantamai supažindinti su taisyklių reikalavimais (ŠPL – daugiau 77,8%).
Mums buvo svarbu, kiek atitinka šiuolaikiškus reikalavimus gydytojų bendradarbiavimas su pacientais gydymo procese. Surinkome tokią informaciją:
· kad gydytojai suprantamai informuoja apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, teigiamai atsakė 39 pacientai arba 72,2% (ŠPL – 62,5%, RVPL – 68%, Švėkšnos PL – 68,6%);
· kad galėjo su gydytoju pasitarti dėl skiriamų vaistų, atsakė 35 (64,8%) pacientai (ŠPL – 50,9%, RVPL – 54%, Švėkšnos PL – 61,2%).
Nors būta ūmių būklių skyriuose ir tokių nusiskundimų, kad gydytoją pacientas iš viso mato tik bendrųjų vizitacijų metu.
Prasčiausios buitinės sąlygos – ūmių būsenų skyriuose (arba kaip ligoniai vadina – „name ant kalnelio“). Tai patvirtino ir patys pacientai. Kad palatose per daug ligonių ir tai trikdo ramybę – nurodė 17 iš visų ligoninėje apklaustųjų pacientų (31,4%), ir iš esmės – daugiausiai I-ame moterų – 7, ir I-ame vyrų – 4 (atitinkamai ŠPL – 38,4%, RVPL – 24%, Švėkšnos PL– 25,6%.). Kad trūksta inventoriaus būtiniems daiktams laikyti, nurodė 9 pacientai (abiejų ūmiųjų skyrių). Mažiausiai sąlygomis skundėsi pakartotinai besigydantys ligoniai, matyt, pripratę ir nematę geresnių sąlygų, ir vis lygindami sąlygas su būkle čia tarybiniais laikais. O I-ame moterų ūmių būsenų skyriuje netgi neramioji palata – 10 lovų, baugiai atrodo ir pereinama bene 14 lovų kaip traukinio vagonas palata (nors tikrinimo metu nenaudojama). Apšiurusios sienos verktinai laukia remonto. Taksofonas įrengtas už įėjimo į skyrių (buvo nusiskundimų dėl galimybių juo pasinaudoti). Viena pacientė taikliai apibūdino I-ojo moterų skyriaus būklę – „Prastos sanitarinės sąlygos, nejauki aplinka“ (50 metų pacientė).
Beveik negauta nusiskundimų dėl apribojimų susitikti su lankytojais, galimybių pirkti ar gauti reikalingiausius daiktus.
Aiškinantis, ar užtikrinamas gydymo konfidencialumas, 5 pacientai (9,2%) atsakė, kad informacija apie jų sveikatos būklę, diagnozę buvo pateikti kitiems asmenims be jų sutikimo (ŠPL – 6 pacientai), kiti arba tai neigė, arba to nežinojo.
Ypač atsakingai aiškinomės, ar beišlikę šiurkščiausi pacientų teisių pažeidimai: prievarta ir smurtas. Apie prievartinį darbo pasisakė tik 3 pacientai (I ūmusis vyrų skyrius), ŠPL – 18. Nė vienas pacientas nesiskundė, kad yra patyręs fizinį smurtą iš aptarnaujančio personalo, tai pagaliau nudžiugino ir mus – tyrėjus (nors nedaug, bet kitose ligoninėse dar sulaukdavome tokių skundų: ŠPL – 5 arba 4,8%, RVPL – 11 arba 6%, Švėkšnos PL – 10 arba 8,3%). Tačiau smurtą iš kitų pacientų vis dar sakė patyrę 8 apklaustieji (14,1%), iš jų: I-ame ūmių būklių vyrų skyriuje – 4, I-ame ūmių būklių moterų skyriuje – 3, ir 1 – psichoterapijos skyriuje (atitinkamai ŠPL – 10, Švėkšnos PL – 13, RVPL – 19 pacientų). Ir vėl patys ligoniai realiai suvokia priežastis, jie nekaltino kitų smurtaujančių ligonių, o prašė sudaryti tokias sąlygas, kad būtų galima tokio smurto išvengti (I skyrius – 19 m. pacientas).
Kitokį savo teisių išmanymą atspindi respondentų atsakymai į šiuos klausimus:
· 35 (64,8%) žinojo į ką konkrečiai iš ligoninės administracijos kreiptis, jeigu jie nepatenkinti sveikatos priežiūra;
· 26 (48,1%) žinojo, jog dėl netinkamo gydymo ar konfidencialumo pažeidimų turi teisę į turtinį žalos atlyginimą;
· tik 6 (11,1%) yra bandę susipažinti su savo medicinos dokumentais.
Be anketoje nurodytų klausimų prašėme pacientų išsakyti nusiskundimus jų nuomone svarbiais klausimais. Tokias papildomas pastabas išsakė 15 pacientų. Malonūs buvo ligonių psichoterapijos skyriuje prašymai pažymėti tokias pastabas: „Jautrus kolektyvas, nuostabūs daktarai, tinka psichoterapija“ arba: „Viskuo patenkintas, geras gydymas ir tvarka“. Tačiau uždarų skyrių pacientai pageidavo dažnesnių pasivaikščiojimų lauke, daugiau užimtumo, skundėsi dėl prasto maisto, dėl slaugytojų ir personalo abejingumo ir žeminančio elgesio. II-ame moterų skyriuje ligonės labiausiai buvo nepatenkintos tuo, kad nors skyrius ir laikomas atviru, tačiau durys rakinamos ir į lauką išleidžiama priklausomai nuo turimo režimo. Ir mes, atėję į skyrių, radome parodomai atviras tik lauko duris, o durys iš fojė į skyrių buvo užrakintos.
Tikimės, jog mūsų tyrimas padės ligoninės administracijai pažvelgti į dar esamas problemas iš pacientų pozicijų ir jas pagal galimybes išspręsti pacientų naudai.

Pacientų teisių gynimo grupė

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2006 m. Nr.2/32)