Pacientų teisių pažeidimų tyrimas

I. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje

Klubo „13 ir Ko“ Pacientų teisių gynimo grupės nariai apklausą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atliko 2005 m. gruodžio 20 d. Iš viso buvo apklausti 49 pacientai. Anketavome dviejuose skyriuose: vyrų ir moterų. Apklausėme 49 asmenis iš tuo metu bendraisiais pagrindais besigydančių 145 pacientų (apie trečdalį), t.y. – 28 vyrus ir 21 moterį.
Gydytis savanoriškai į Rokiškio psichiatrijos ligoninę atvyko 30 asmenų arba 61%.
Galėjo pasirinkti :
1) gydymo būdą (gydytis ligoninėje arba ambulatoriškai) 18 pacientų (37%).
2) ligoninę 17 (35%).
3) psichiatrą 15 (31%).
Tokias savo teises žinojo 20 pacientų arba 40%.
6 pacientai (12%), patalpinti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę kitų iniciatyva (artimųjų, giminių, policijos), pripažino, kad tuo metu galėjo padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei ar turtui. 4 pacientai (8%) atsakė galėję pakenkti aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. 2 pacientai (4%) buvo hospitalizuoti priverstinai ir dėl jų gydymo tęsimo buvo priimtas teisėjo nutarimas. Į šį klausimą neatsakė 11 (22%), nežinojo 6 pacientai (12%).
Atvykę į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, su vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindinti 42 pacientai (86%). Į klausimą, ar gydantysis gydytojas suprantamai informavo apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, teigiamai atsakė 33 pacientai (67%). Klausėme, ar pacientai galėjo su gydytoju pasitarti dėl skiriamų vaistų, ar buvo pasiūlytos kelios vaistų rūšys, iš kurių jie galėjo rinktis. Teigiamai atsakė 29 pacientai (59%).
Kai kurie ligoniai skundėsi, jog per daug ligonių palatose. Kad palatos perpildytos ir tai trikdo jiems ramybę – „taip“ atsakė 9 (18%) iš visų Rokiškio psichiatrijos ligoninės apklaustųjų.
3 ligoniai (6%) buvo nepatenkinti dėl sąlygų būtiniesiems daiktams ir asmens higienos priemonėms laikyti.
46 (94%) Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientai turi galimybę reguliariai susitikti su lankytojais be pašalinių asmenų. Kad gali pirkti ir gauti reikalingiausius daiktus, teigiamai atsakė 42 asmenys (86%). Kad gali atlikinėti religines apeigas, patvirtino 44 asmenys (90%). Neturi tokio poreikio 18 asmenų (37%).
Domėjomės, ar informacija apie psichikos sveikatos būklę, ligos diagnozę buvo suteikta kitiems asmenims be pacientų sutikimo. Tik 6 pacientai (12%) atsakė, kad buvo pažeistas jų konfidencialumas. Iš jų visi 6 skundėsi, kad informaciją suteikė gydantysis gydytojas, neminėdami kito personalo.
Mums buvo svarbiausia surinkti informaciją apie prievartą ir smurtą, patiriamą besigydant ligoninėje. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 4 pacientai (8%) atsakė, kad yra patyrę fizinį smurtą iš aptarnaujančiojo personalo pusės. Apibrėždami vietą, kur nukentėjo, ligoniai du kartus paminėjo priimamąjį ir tiek pat kartų – skyriaus patalpas. Smurtą iš kitų pacientų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje patyrė 6, t.y. – 12% apklaustųjų. Tik 2 asmenys nurodė, kad ligoninėje buvo verčiami dirbti.
Nustatyta, kad didžioji dauguma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – 42 pacientai – (86%) nebandė susipažinti su savo sveikatos dokumentais ir jų išrašais, 30 (61%) nėra iš viso girdėję apie turtinį žalos atlyginimą dėl netinkamo gydymo ar neteisėto medicinos paslapties atskleidimo. 32 pacientai (65%) žinojo, į ką konkrečiai iš ligoninės administracijos kreiptis, jei yra nepatenkinti sveikatos priežiūra.
Iš dažniausiai pasitaikančių pastabų vyrų skyriuje – tai pageidavimas geresnio, įvairesnio maisto („vien košės ir košės“). Vieni pacientai skundėsi, kad trūksta personalo dėmesio, slaugytojos nematuoja kraujospūdžio. Palatose trūksta spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Blogos sanitarinės sąlygos, trūksta tvarkos. Trūksta gryno oro, pasivaikščiojimų lauke. Buvo pageidaujančių psichologo konsultacijų ir dažnesnių kunigo apsilankymų. Kai kurie bijo vagysčių, dėl to jaučia didelę įtampą.
Moterys skundėsi, kad labai prastos buitinės sąlygos, trūksta švaros, nejauku. Neišleidžia į lauką. Čia taip pat dažniausiai skųstasi dėl prasto maisto – kaip ir vyrų skyriuje. Gydytojai nesilaiko konfidencialumo principo. Trūksta higieninių priemonių, rankšluosčių, kartais ligoniai neturi šlepečių. Viena pacientė, pasakodama apie save, skundėsi, kad personalas per daug pasitiki ligonių giminaičiais, kurie atveža į ligoninę kaip tik tam, kad šitaip galėtų išspręsti turtinius klausimus. Be to, ji siūlė, kad ligoniai turėtų savo dokumentus su savimi ir kad socialiniai darbuotojai to išreikalautų iš artimųjų, kurie atveža apgaule.

II. Skemų pensionate

Apklausą Skemų pensionate vykdėme 2005 m. gruodžio 19-20 dienomis. Iš viso apklausėme 73 asmenis iš tuo metų ten gyvenusių 400 gyventojų: 47 vyrus ir 26 moteris. 60-čiai asmenų Skemų pensionatas – tai pirmoji jų globos įstaiga. 37 čia apsigyveno savo noru, 23 – globėjų (artimųjų) pageidavimu, ir 13 – teismo sprendimu. 32 asmenys mano, kad galėjo patys savimi pasirūpinti ir gyventi namuose, o 41 atsakė, kad nebuvo pajėgūs to padaryti.
Didžioji dauguma, net 69 globotiniai (95%), teigiamai atsakė į klausimą, ar atvykus į pensionatą jiems buvo išaiškintos jų teisės ir vidaus tvarkos taisyklės. 70 asmenų atsakė žiną, į ką konkrečiai iš pensionato administracijos gali kreiptis, jei yra nepatenkinti gyvenimo sąlygomis.
Rinkome duomenis, po kelis globotiniai gyvena viename kambaryje. 8 gyvena vieni, 30 po du, 30 po tris ir tik 5 po keturis. Domėjomės, ar šioje įstaigoje gerbiama gyventojų asmenybė. 49 asmenys (67%) atsakė, kad jų elgesys svarstomas jiems patiems dalyvaujant; 58 (79%) – kad administracijos darbuotojai pasibeldžia į gyvenamojo kambario duris prieš įeidami; 52 (71%) atsakė, kad darbuotojai į juos kreipiasi „Jūs“. Daugelis minėjo, kad nėra tokio poreikio, nes jiems pakanka, kad į juos kreiptųsi vardu.
64 asmenys (87%) tvirtino, kad jeigu jiems sunku dėl negalios tvarkyti kambarį, tai padaryti padeda įstaigos darbuotojai. Į šį klausimą „Ne“ atsakė 4, nepajėgė atsakyti – 5. 59 (80%) atsakė „Taip“ į klausimą, kad atsižvelgiama į jų norą įsitraukti į darbinę veiklą. Į šį klausimą „Ne“ atsakė 9, nepajėgė atsakyti – 5. Maistu patenkinti 62 pensionato gyventojai, nepatenkinti – 5, likusieji 6 į šį klausimą neatsakė.
Turime paminėti, kad neatsakyti klausimai – ne dėl prasto mūsų anketavimo: tiesiog buvo pacientų, kurie dėl savo sveikatos būklės ir neįgalumo nepajėgė suprasti netgi visiškai supaprastintų klausimų ir į juos atsakyti – dažnai pacientai net supykdavo ir pasišalindavo, taip ir nepabaigus apklausos.
Kai kurie gyventojai sutartinai, tarsi pamokyti, gyrė direktorių, sakė, kad jis „labai geras, šaunuolis“.
Pavieniai vyrai skundėsi viena socialine darbuotoja, kai kuriais sanitarais. Kiti minėjo, kad reikia šiek tiek nusipirkti maisto papildomai, pageidavo skanesnio maisto, jiems nusibodusi valgyklinė košė. Buvo išreikštas pageidavimas turėti nepriklausomą teisininką, kad labiau būtų gerbiamos asmens teisės. Keletas vyriškių norėjo daugiau išvykų ir užimtumo (šokių, saviveiklos ansamblių). Vienas vyras nusiskundė, kad daromas moralinis spaudimas, kai norima išeiti iš pensionato. Kitas pensionato gyventojas skundėsi, kad direktorius pasakęs: „Išeisi arba tik su savu, arba su karstu“. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pasiūlė vykti į pensionatą, jis gailisi, kad atvyko. Anot jo, jis „turi kur gyventi, bet į laisvę neišleidžia, neleidžia net pasisvečiuoti pas tetą mėnesiui arba dviem“. Šis globotinis planuoja tartis su dėde ir teta, kad jį paimtų iš šių globos namų.
Moterų pastabose pageidaujama, kad būtų daugiau judrios veiklos, išvykų, kad bent sykį per mėnesį atvažiuotų kunigas arba veiktų koplyčia. Viena globotinė sakė norinti pabūti viena, kad būtų sudarytos sąlygos privatumui. Dar viena skundėsi, kad buvo uždaryta į rūsį. Kitos apklaustosios buvo susirūpinusios savo sveikata, skundėsi gydytojos darbu, kad ši neduoda vaistų, nesirūpina. Kelios moterys skundėsi kitų gyventojų smurtiniais veiksmais (apžnaibė, stumdė, skriaudė, mušė, trenkė į sieną). Moteris tris kartus skundėsi soc. darbuotojai, o šioji niekaip nereagavo. Visi pinigus nešiojasi su savimi, nes bijo čia pasitaikančių vagysčių. Buvo prašančiųjų perkelti į kitą pensionatą, tačiau pastebėjome, kad yra tiesiog konfliktiškų ir nuolatos skųstis įpratusių moteriškių, ir tokių, kurios dažnai keičia pensionatus. Iš apklaustųjų buvo besidžiaugiančių galimybe kasdien naudotis dušu, kas mėnesį eiti į pirtį, dalyvauti saviveikloje (5 repeticijos per savaitę), švęsti gimtadienius.
Skemų pensionate nėra Gyventojų tarybos, nors tai pageidautina ir netgi privalu, tačiau kai kurie pacientai bei darbuotojai yra susibūrę į klubą „Saulės rankos“.

Pacientų teisių gynimo grupė

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2006 m. Nr.2/32)