Praeitų
metų rudenį teko dalyvauti Rumunijos sostinėje Bukarešte vykusiame EUFAMI (European
Federation of Associations of Families of Mentaly III People Šeimų, turinčių
psichikos ligonių, Europos asociacijų federacijos) seminare. Viename iš seminaro
praktinių užsiėmimų mūsų Klubo pirmininkė D.Survilaitė pasakojo apie mūsų vykdomą
pacientų teisių gynimo projektą. Užsiėmimo vedantysis, garsus tarptautinės reikšmės
psichikos sveikatos priežiūros organizatorius ir lektorius, Normanas Sartorius
padarė pastabą, jog norint gauti tikslius duomenis, reikia atlikti pakartotinius
palyginamuosius tyrimus tose pačiose įstaigose. Pernai po ligoninių pradėję tikrinti
ir pensionatus, mes pakartotinių tyrimų dar neplanavome. Netikėtai lapkričio
mėn. į mus kreipėsi Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius E.Mikaliūnas,
pats kviesdamas kiek galima greičiau atlikti jų ligoninėje pakartotinę apklausą.
Įstaiga ruošiasi išleisti leidinį apie pacientų tieses ir nori išgirsti vertinimus
iš šalies. Kvietimas atitiko ir mūsų interesus, kadangi siekiame objektyviai
vertinti pacientų teisių padėtį Lietuvoje. Lapkričio 15 d. pakartotinai apklausėme
šios ligoninės pacientus. Pirmasis tyrimas buvo atliktas 2005 m. rugpjūčio 8
d., taigi daugiau nei prieš metus. Vykome spėliodami, kas gi ten taip žymiai
pakito, jog direktoriui prireikė mūsų įvertinimo.Reikia pripažinti, jog šį kartą ligoniai mažiau skundėsi ankstesnio tyrimo metu užfiksuotais šiurkščiais teisių pažeidimais. Mes patys pastebėjome, jog buitinės sąlygos, ypatingai ūmių būsenų skyriuose, apverktinos būklės, būtinas remontas. Prastos šiuose skyriuose ir sanitarinės sąlygos, nejauki aplinka, vyrų ūmių susirgimų skyriuje tvyro specifinis kvapas. Likę problemų, kurias galima išspręsti ir vien organizacinėmis priemonėmis, tai slaugos gerinimas.
Sulyginsime gautus apklausos metu įvertinimus skaičiais. Tam tikrą paklaidą, lyginant procentais, turi tai, kad ligoninėje žymiai sumažėjo besigydančiųjų skaičius mūsų atvykimo dieną gydėsi 148 pacientai, pernai 180, ir apklausėme gerokai mažiau 57 pacientus, arba 38,5%, pernai 104, arba 57,7%. Todėl vertindami būklę abiejų apklausų metu, naudosime tiek atsakymų skaičius, tiek procentinę jų išraišką.
Atlikome apklausą visuose keturiuose ligoninės skyriuose: dviejuose ūmių būsenų (vyrų ir moterų), II-ame bendrosios psichiatrijos (vyrų ir moterų) ir III-ame bendrosios psichiatrijos skyriuose, neapklausėme šįkart tik Dienos stacionaro lankytojų. Apklausėme visus norinčius ir galinčius sąmoningai bendrauti pacientus. Iš jų 25 vyrus ir 32 moteris.
Iš apklaustųjų gydytis savanoriškai atvyko 46 asmenys, arba 80,7% (pernai 79 asmenys, arba 75,9%). Iš jų galėjo pasirinkti:
1) gydymo būdą (gydytis ligoninėje arba ambulatoriškai) 28 pacientai, arba 49,1% (pernai 57 pacientai, 54,8%),
2) ligoninę 24, arba 42,1% (pernai 41 pacientas, 39,4%),
3) psichiatrą 23 arba 40,3% (pernai 41, arba 39,4%).
Apie tokias savo teises žinojo 28 pacientai, arba 49,1% (pernai 53 pacientai, 50,9%).
Tik 11 pacientų (19%, o pernai 25, arba 24,0%) nurodė buvę patalpinti į ligoninę kitų iniciatyva (artimųjų, giminių, policijos), tačiau 5 (8,7%) iš jų pripažino tuomet buvę pavojingais savo sveikatai, gyvybei, turtui, o 3 (5,2%) aplinkinių sveikatai, gyvybei, turtui. Paklausti, ar po prievartinės hospitalizacijos dėl gydymo tęsimo buvo priimtas teisėjo nutarimas, to nepatvirtino nei vienas pacientas (pernai teigiamai atsakė 3 pacientai), paneigė 3 (pernai 18), 8 (pernai 4) nežinojo.
Mažiau pacientų pripažino, jog atvykę į ligoninę jie buvo supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis 40, arba 70,18% (pernai 81, arba 77,8%).
Tirdami gydytojų bendradarbiavimą su pacientais, taip pat teisę į suprantamą informavimą apie sveikatos būklę, gavome tokius atsakymus:
kad gydytojas suprantamai informavo apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus teigiamai atsakė 37, arba 64,9% (pernai 65, arba 62,5%) pacientų,
kad galėjo su gydytoju pasitarti dėl skiriamų vaistų atsakė 34, arba 59,6% (pernai 53, arba 50,9%) pacientų.
Šįkart ir papildomai anketų pastabose dėl to, jog gydytojai skiria nepakankamai dėmesio, norėtų pakeisti gydytoją, pasisakė tik dvi ūmių būsenų skyriaus pacientės (pernai gautos 8 tokio pobūdžio pastabos).
Į klausimą, ar ligoninėje sudarytos sąlygos pasinaudoti telefonu, pašto paslaugomis, teigiamai atsakė 44 pacientai, arba 77% apklaustųjų (pernai 90 pacientų, arba 86,5%). Visi neigusieji galimybę pasinaudoti telefonu (12) besigydantys ūmių būsenų skyriuose pacientai, kur taksofonas įrengtas už skyrių patalpų, vienas bendras abiems skyriams. Siekiant išvengti vagysčių, neleidžiama turėti pas save mobiliųjų telefonų. Tokią padėtį direktorius aiškino lėšų trūkumu įrengti taksofonus kiekviename skyriuje ir siekimu apsaugoti ligonių turtą.
Kad ligoninės palatos perpildytos ir tai trikdo ramybę nurodė mažiau pacientų, ir tai suprantama, nes žymiai sumažėjo besigydančių pacientų. Vis dėlto tuo skundėsi 18 pacientų (31,5%) iš ūmių būsenų moterų ir III bendrojo skyrių, pernai tuo skundėsi 40 pacientų (38,4%).
Nedaug ligonių skundėsi dėl sąlygų būtiniems daiktams ir asmens higienos priemonėms laikyti palatose 10, arba 17,5%, (pernai 7, arba 6,7%), tačiau tuo besiskųsdami abiejų ūmių būsenų skyrių pacientai akcentavo, jog sąlygos nėra saugios, dažnos daiktų vagystės, ir tai jau spręstina problema.
Tai, kad gali reguliariai susitikti su lankytojais be pašalinių asmenų patvirtino beveik visi apklaustieji 53 asmenys, arba 92,9% (pernai 94 pacientai, arba 90,3%), kad gali pirkti ir gauti reikalingiausius daiktus 50 pacientų (87,7% ir pernai 98, arba 94,2%). Iš 34 (59%) pacientų, turinčių poreikį atlikti religines apeigas, tik 10 (17%) pacientų atsakė, kad negali jų atlikti (pernai tai neigė 50, arba 48%).
Pakartotinai domėjomės, ar informacija apie pacientų sveikatos būklę, ligos diagnozę buvo suteikta kitiems asmenims be paciento sutikimo. Į tai tik 2 pacientai (pernai 6) atsakė, kad buvo pažeistas jų konfidencialumas, kiti arba tą neigė arba nežinojo.
Ypač atsakingai aiškinomės, ar išlikę šiurkščiausi pažeidimai: prievarta ir smurtas. Tik viena pacientė nurodė, kad ligoninėje buvo verčiama dirbti, praeitais metais tuo skundėsi 18, daugiausiai ūmių būsenų vyrų skyriaus pacientų (arba 17,3%). Fizinį smurtą iš aptarnaujančio personalo teigė patyrę 2 ūmaus vyrų skyriaus pacientai arba 3,5% apklaustųjų (tai akivaizdžiai mažiau nei pernai tiek realiais skaičiais, tiek vertinant procentais: tada skundėsi 5 pacientai arba 4,8%). Fizinį smurtą ligoninėje iš kitų pacientų pusės sakė patyręs tik vienas ūmių vyrų skyriaus pacientas, pernai tuo skundėsi 10 pacientų (9,6%).
Kitų savo teisių supratimą atspindi respondentų atsakymai į šiuos klausimus:
į ką konkrečiai iš ligoninės administracijos kreiptis, jeigu jie nepatenkinti sveikatos priežiūra, žinojo didesnė dalis apklaustųjų 61,4%, pernai 54,8%;
maždaug tokia pat nedidelė dalis apklaustųjų kaip pernai žinojo, kad dėl netinkamo gydymo ar neteisėto medicinos paslapties atskleidimo turi teisę į turtinį žalos atlyginimą 31,5%, pernai 31,7%;
labai nedidelė dalis apklaustųjų 6 pacientai (10%) bandė susipažinti su savo medicinos dokumentais (pernai 21,1%), nors beveik visi (5) gavo prašomus dokumentus.
Kaip jau minėta, be anketoje nurodytų klausimų, teiravomės pacientų pastabų, nusiskundimų, jų nuomone, svarbiais klausimais. Tokių pastabų gavome 30. Daugiausiai buvo skundžiamasi slaugytojų abejingumu ir pareigų neatlikimu (8 pastabos). Ūmių būsenų skyriuose buvo skundžiamasi užimtumo nebuvimu, kaip jau minėta, vagystėmis. Keletas nusiskundė prastu maistu, sakė, jog reikia remonto, geresnių sąlygų.
Būtina paminėti, kad šiais metais ligoninėje įkurtas Psichosocialinės reabilitacijos skyrius, kuriame taikomos šiuolaikinės reabilitavimo ir užimtumo paslaugos bei turimos tam geros naujai suremontuotos patalpos bei moderni įranga. Tik gaila, jog šios paslaugos pasiekia ne visus pacientus.