Ratifikuokite JT Neįgaliųjų teisių konvenciją tik tuomet, jei drauge bus panaikinti visi psichikos sveikatos įstatymai

      Rytoj Vokietijos vyriausybė Niujorke pasirašys Jungtinių Tautų (JT) 2006 m. gruodžio 13 d. priimtą Neįgaliųjų teisių konvenciją. Šis parašas žymės politinių debatų dėl šios Konvencijos ir jos politinių padarinių Vokietijoje pradžią. Šio proceso pabaigoje ją ratifikuos arba ne Parlamentas, pastarasis pasirinkimas prieštarautų ankstesnei Vokietijos vyriausybės nuostatai remti šios Konvencijos parengimą.
      Kadangi Konvencija kalba apie neįgaliųjų žmonių teises, itin svarbu sustabdyti sistemingus ir labai dažnus žmogaus teisių pažeidimus remiantis įstatymais, kurie legalizuoja psichiatrijos prievartos priemones: priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą, kurie naudojami ir kaip bausmė, siekiant teismo psichiatrijos skyriuose pratęsti kalinimą. Jei Konvencija Vokietijoje bus ratifikuota ir taps įstatymu, tebegaliojant psichiatrijos specialiesiems įstatymams, tai gali tapti visai priešingu dalyku, nei buvo sumanyta: ji virs dar vienu instrumentu prieš pilietines ir žmogaus teises visų tų asmenų, kurie psichiatrijos, medicinos buvo įžeidžiamai ir nepagrįstai pavadinti „psichiškai nesveikais“. Šios „diagnozės“ Konvencijoje apibrėžiamos terminu „neįgalieji“ (1 straipsnis, 2 pastraipa): „Neįgalieji – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų...“ (pabraukta ir paryškinta straipsnio autoriaus).
      Konvencija atvirai smerkia neįgaliųjų teisinę diskriminaciją (2 straipsnis, 3 pastraipa): „...Diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kai tuo siekiama pabloginti ar paneigti arba kai šitaip pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje arba bet kurioje kitoje srityje“.
      Šitaip Konvencija akivaizdžiai draudžia reikštis pažeidimams, kuriuos Vokietijos konstitucija paliko įmanomus, anuliavusi konstitucines teises specialiais įstatymais, jeigu jie turi „neįgalumo“ kriterijų. Taip konkrečiu atveju nutiko psichikos sveikatos įstatymams: tiek „PsychKG“ (vienas iš psichikos sveikatos įstatymų), tiek specialiems teismo psichiatrijos įstatymams §126 ir §63 Baudžiamajame kodekse, kurių pagrindas yra psichiatrinio įvertinimo reikalavimas ir, atitinkamai, privaloma psichiatrinė ekspertizė. Šiuos įstatymus privalu panaikinti, nes jie prieštarauja Konvencijai.
      Be to, 12 Konvencijos straipsnis ratifikuojančią šalį įpareigoja laikytis šių principų:
      Lygybė prieš įstatymą
      1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, dar kartą patvirtina, kad neįgalieji turi teisę į lygybę prieš įstatymą, kad ir kur jie būtų.
      2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį subjektiškumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.
      Vadinasi, visi priverstinės globos, klaidinamai vadinamos teisiniu vokišku terminu „patikima priežiūra“, priverstinės hospitalizacijos bei priverstinio gydymo atvejai turi būti sustabdyti ir daugiau negali būti kliniškai vadinami terminu „globa“ dėl tariamos to asmens „gerovės“. Federalinio įstatymo 1 straipsnis §1896 turi būti pakeistas atsižvelgiant į mūsų 2004 m. reikalavimus: „Nei globėjas, nei globa negali būti paskirti prieš išsakytą (0) suaugusio asmens valią“.
      Norėdami paremti teisinį šios Konvencijos išaiškinimą, mes užsakėme teisinę ekspertizę, kurią atliks tarptautinių žmogaus teisių srityje besispecializuojančių teisėjų komanda.
      Mes kviečiame neįgaliųjų organizacijas kuo skubiau pasipriešinti Konvencijos ratifikacijai Vokietijoje, jei ji neatitinka to, ką skelbia: teisiškai įtvirtinti nediskriminavimo laisvę. Teisinė diskriminacija Vokietijoje pačia radikaliausia, brutaliausia ir nepakenčiamiausia forma pasireiškia įstatymais, kurie legalizuoja prievartinę psichiatriją. Ar neįgaliųjų organizacijos, iš Konvencijos laukiančios teigiamos diskriminacijos apraiškų, turėtų skubinti jos ratifikaciją? O jei ratifikacija, nepanaikinus prievartinės psichiatrijos, pareikalaus nepakeliamos kainos: ir toliau tęsis barbariška prievartinė psichiatrija bei atitinkama kankinimų praktika, taip pat ir psichiatrų žargonu „psichiškai nesveikaisiais“ įžeidžiamai vadinamų žmonių apsisprendimo teisės nepripažinimas.
      Konvencijos ratifikavimas, nepanaikinus Psichikos sveikatos įstatymų, gali paversti ją ciniška karikatūra: Konvencija taptų papildomu psichiatrijos prievartos dangstymo ir nuslėpimo įrankiu. O tai bus problemos dalis, bet ne jos sprendimas.

René Talbot
Iš anglų kalbos Monika Nemanytė

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2007 m. Nr.2/36)