Vykome aštuoniese. Kaip visada, mus vežė vairuotojas Vladimiras, kartu važiavo socialinė darbuotoja Asta, Klubo nariai: Zina, Monika, Raimondas, Tautginas, Leonas, Juozas ir aš, Virginijus.
Kad būtų įdomiau, pasukome senuoju keliu, ir smagiai besišnekučiuodami, bejuokaudami atvykome prie Širvintų kultūros rūmų. Visus atvykusius pasitiko bendrijos pirmininkė Aldona Šeipūnienė ir smagiai begrojantys muzikantai. Prasidėjo pirmoji renginio dalis jubiliejaus minėjimas, kuriame kalbėjo garbūs žmonės. Pirmoji pasakė kalbą bendrijos ,,Lemties bičiuliai pirmininkė Aldona Šeipūnienė. Apžvelgdama penkerių metų veiklą, ji pasakojo apie bendrijos pirmuosius žingsnius ir ateities planus. Bendrijoje labai daug dėmesio skiriama jos narių socialinių įgūdžių ir savarankiškumo ugdymui. Bendrijos nariai mokosi gaminti maistą, padengti stalą ir kitų reikalingų darbų. Dažnai rengiamos ekskursijos, jau išvažinėta beveik visa Lietuva. Artimiausia ekskursija planuojama į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Bendrijos nariai turi galimybę kasmet stovyklauti Šventojoje.
Pirmininkė užsiminė apie svarbią Širvintų rajono, o gal ir visos Lietuvos problemą tai asmenys, turintys dvi diagnozes. Tai psichikos negalią turintys žmonės, kurie dar yra priklausomi nuo alkoholio ir dažnai girtauja. Tokiems asmenims patariama jungtis į savipagalbos grupes, kurioms bendrija suteiktų pagalbą.
Po to buvo suteiktas žodis Širvintų vicemerui ponui Astikui, kuris tarė sveikinimo žodžius. Jis pažadėjo bendradarbiavimą ir paramą.
Vėliau sveikino ir kalbėjo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė D.Kašubienė. Ji dėkojo Aldonai už sėkmingą veiklą, nuveiktus darbus. D.Kašubienė labai daug skyrė dėmesio užimtumo kambariams. Taip pat ji pabrėžė, koks svarbus neįgaliųjų tėvų rūpestis ir pagalba. Buvo pasakyta mintis, kad nėra įstatymų, kurie psichikos neįgaliesiems ką nors draustų, bet taip pat nėra įstatymų, kurie verstų ką nors daryti. Tad galime įžvelgti dideles įvairių paslaugų neįgaliesiems plėtros, tobulinimo, naujų idėjų galimybes. Kad žmonės nepakliūtų į pensionatą, reikia tokių socialinių paslaugų centrų, kuriuose būtų ir dušas, ir skalbiamoji, teikiamos ir kitokios paslaugos. Ilgoje jos kalboje buvo paminėta įvairi nerimą mažinanti terapija. D.Kašubienė teigė optimistiškai svajojanti, kad jau greitai psichosocialinė reabilitacija pasieks Vakarų Europos šalių lygį.
Rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė dar pabrėžė, jog didelis laimėjimas yra tas, kad psichikos neįgalieji jau bendrauja su kitų ligų neįgaliaisiais. Pasidžiaugė, kad jų draugijoje išspręstas paslaugų teikimo klausimas. Paslaugas žadama plėsti ir siekiama, kad to dalininkė būtų ir savivaldybė. Tarė daug gerų žodžių pirmininkei Aldonai.
Rajono poliklinikos vyr. gydytoja Nijolė Rimšienė džiaugėsi esamu bendravimu, savitarpio pagalba. Ji prisiminė, kad bendrija turėjo kuklias patalpas, kaip jos plėtėsi, kaip augo ir pati draugija. Kaip supratome, įsigyjant patalpas daug padėjo ši vyr. gydytoja. Aldona buvo pagirta už tai, kad nuolatos mokosi, lanko seminarus. Baigusi sveikinimus vyr. gydytoja įteikė gėlių.
Suteikus žodį mūsų Klubui, Lemties bičiulius pasveikino Monika, įteikėme dovaną mūsų meistrų padarytą angelą ir atviruką su delegatų parašais.
Darbo biržos atstovė paminėjo, kad keičiasi požiūris į neįgaliuosius, ir dabar darbdaviai Širvintose neįgaliųjų netgi pageidauja.
Dar kalbėjo neįgaliųjų globėjų atstovė. Jos besiklausant įstrigo tokia mintis: stipresnis ir dvasingesnis turi sukurti meilės lauką, kuriame silpnieji jaustųsi patogiai ir saugiai. Mano manymu, tai graži krikščioniška svajonė, šiomis dienomis dar tolima nuo realybės. Mūsų visuomenė silpnus linkusi skriausti. Gal tai gamtos dėsnis, nes tai gerai matyti tarp vaikų: vaikai labai mėgsta tarpusavyje stumdytis ir rungtis, ir dažniausiai nukenčia silpnesnieji.
Kalbėtojams baigus kalbą, padainuodavo neįgaliųjų draugijos choras.
Antroji programos dalis medelių sodinimas. Netoli poliklinikos parinktoje vietoje pasodinome tris medelius: du ąžuoliukus ir vieną berželį, kuris buvo skirtas neseniai mirusio bendrijos nario atminimui. Visi, šventę jubiliejų, atminimui nusifotografavome.
Ir trečioji renginio dalis tai pabendravimas ir pasilinksminimas prie vaišių stalo kartu su bendrijos ,,Lemties bičiuliai nariais. Susirinkome Širvintų poliklinikoje, kur savo patalpas turi ir psichikos sveikatos centras (PSC). PSC kaimynystėje du kambarius turi ir ,,Lemties bičiuliai. ,,Lemties bičiulių susirinko nelabai daug, gal apie dešimt žmonių. Buvome pasodinti prie šventinio stalo ir vaišinami sumuštiniais, tortais, vaisiais, kava. Širvintiškių bendruomenėje turbūt svarbi meno terapijos dalis yra muzika. ,,Lemties bičiuliai pasiūlė mums kartu padainuoti. Buvo išdalyti spausdinti dainų tekstai, ir visi linksmai dainavome, bendravome.
Apie jų bendriją būtų galima ir daugiau papasakoti, bet tai jau padarė Zina savo straipsnyje ,,Širvintose, pas ,,Lemties bičiulius 2006 m. žiemos žurnale.
Kad ir kaip būtų linksma ir smagu, ateina metas vykti namo. Padėkojome už malonų ir šiltą priėmimą, ir atsisveikinę, dabar jau naujuoju Ukmergės keliu, parvykome į Vilnių.