Europos Sąjungai parūpo ir psichikos sveikata

Aušra Mikulskienė Ryšių su visuomene ir lėšų paieškos konsultantė

      Balandžio viduryje Klubas „13 ir Ko“ buvo pakviestas į tarptautinės organizacijos EPHA (European Public Health Association – Europos visuomenės sveikatos asociacija) surengtą konferenciją „Sveikata padidėjusioje Europos Sąjungoje“ (Health in the Enlarged EU), kurioje buvo aptariamos visuomenės sveikatos problemos Europos Sąjungoje. Konferencija vyko Bratislavoje. Be manęs, Klubo atstovės, iš Lietuvos dar buvo atvykę Aivis Svirskis (organizacija „Pozityvus gyvenimas“), profesorius Antanas Goštautas (Lietuvos psichologų sąjunga) bei Aurelijus Veryga (Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija), skaitęs seminare pranešimą apie viešas nerūkymo vietas.
      Tai jau ne pirmas toks renginys, kuriame dalyvavo Klubo atstovas. Pastaruoju metu tapo įprasta vykti į panašaus pobūdžio konferencijas, organizuojamas didelių tarptautinių tinklinių organizacijų, besirūpinančių pacientais ar sveikata EFPIA, EPF, ir pan.).
      Kadangi tokios konferencijose kalbama apie itin labai daug temų, o jose skaitomi pranešimai dažniausiai susiję su labai nedidelės pacientų grupės interesais ar siaurai sveikatos sričiai aktualiomis problemomis, nėra lengva atidžiai išklausyti visus pranešimus ir rasti sau bent ką nors naudinga. Visgi dalyvavau visuose seminaruose, į kuriuos buvau iš anksto užsirašiusi, ir atidžiai išklausiau visų pranešimų.
      Šioje konferencijoje buvo kalbama apie tradicines visuomenės sveikatos temas – išnagrinėti sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų įvairiose šalyse rodikliai, ŽIV ir AIDS problemos, pasidalyta tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo draudimo patirtimi ir pan. Įsiminiau ne viską, tačiau kai kurie faktai įstrigo. Vienas jų – prieš porą metų įstojusių į Europos Sąjungą (ES) šalių vidutiniai rodikliai yra žymiai blogesni nei „senųjų“ narių tiek gyventojų gyvenimo trukmės, tiek mirštamumo nuo įvairių lėtinių ligų ar savižudybių. Beje, Lietuva atrodo bene prasčiausiai ne tik tarp ES25 (taip vadinamos padidėjusios Europos Sąjungos šalys narės), ES10 (2005 m. į ES įstojusios šalys), bet ir tarp ES17 (ES10 plius Bulgarija bei Rumunija).
      Labiausiai lauktas psichikos sveikatos seminaras „Kliūtys, kylančios asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų, siekiant gauti gydymo paslaugas“ vyko antros konferencijos dienos rytą. Jį surengė MHE (Mental Health Europe – Europos psichikos sveikatos organizacija), remdamasi savo 2001-2004 metais vykdyto projekto „Asmenų, turinčių psichikos sveikatos problemų, diskriminacija sveikatos apsaugos srityje“ (Harassment and discrimination faced by people with mental health problems in health services) duomenimis. Ši tema bus įtraukta į būsimą ES psichikos sveikatos strategiją.
       MHE projekto tikslas – sužinoti apie tokių asmenų diskriminaciją siekiant gauti gydymo paslaugas ir pasiūlyti kovos su tuo strategiją. Trumpai apie šį projektą seminare papasakojo p. Mary van Dievel, minėtos organizacijos vadovė. Šis projektas buvo vykdomas „senose“ ES narėse: Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje, jį padėjo vykdyti visiems mums gerai žinoma organizacija ENUSP bei LUCAS institutas iš Belgijos. Vykdydami projektą, jo organizatoriai atliko tyrimą ir nustatė, jog psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų bei jų artimųjų teisės pažeidžiamos įvairiose sveikatos apsaugos srityse – pradedant greitąja pagalba ir baigiant specialistų psichiatrų paslaugomis. Turbūt neišgirsite nieko nauja, jei paminėsiu svarbiausius p. van Dievel išvardintus diskriminacijos būdus: gydytojų bei kito personalo priešiškas nusiteikimas, užgaulios pastabos, juokeliai, nepasitikėjimas ir netikėjimas, jog pacientas turi sveikatos problemų, neteisingas vaistų skyrimas ir netgi prievarta. Pranešėja pacitavo kai kuriuos jų nustatytus diskriminacijos atvejus. Pvz., Anglijoje pacientas pasiskundė, kad nuolatinį galvos skausmą bendrosios praktikos gydytojas traktavo kaip streso ir depresijos rezultatą, tačiau kitas gydytojas nustatė užspaustą nervą ir sėkmingai išgydė pacientą nuo šios ligos. Pacientė iš Austrijos skundėsi, kad ją bendrosios praktikos gydytojas ignoravo tik dėl jos psichologinių problemų ir ėmėsi gydyti tik po nuolatinių pacientės motinos vizitų pas minėtą gydytoją. Buvo skundų dėl to, kad nedidelio Velso miestelio poliklinikos registratūros darbuotoja garsiai šaukė paciento vardą bei adresą girdint kitiems žmonėms, ir panašių. Kalbėdama apie diskriminaciją gydant tokius pacientus, ponia van Dievel papasakojo apie atvejį Prancūzijoje, kai pacientui buvo skiriami dantis ardantys vaistai – po jų ligonis tapo neįgalus dėl dantų problemų (nuolatinio skausmo bei jų netekimo).
      Atlikusi tyrimą, MHE paruošė rekomendacijas kaip išvengti psichikos pacientų diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje. Rekomendacijose kalbama apie 6 dalykus:
      1) psichikos pacientų įvaizdžio gerinimą visuomenėje;
      2) psichikos pacientų ir buvusių psichikos paslaugų vartotojų judėjimo skatinimą – pacientų dalyvavimą priimant visų lygių sprendimus, jų įtraukimą į viešas kampanijas, skirtas kovoti dėl jų teisių ir pan.;
      3) socialinių darbuotojų bei sveikatos apsaugos srityje dirbančių profesionalų mokymas bei jų jautrumo psichikos pacientams skatinimas;
      4) globos/rūpybos kokybės standartų, užkertančių kelią diskriminacijai, sukūrimą;
      5) antidiskriminacinių įstatymų sukūrimą bei jų įgyvendinimas, skiriant tam konkrečias lėšas;
      6) politikų bei kitų strateginius sprendimus priimančių asmenų įtraukimą į šios problemos sprendimą.
      Po pristatymo visi seminaro dalyviai, kurių susirinko tikrai nemažai ir tarp kurių buvo ir Klubui gerai pažįstamas čekas Michal Balaban iš pilietinės asociacijos „Kolumbus“, lenkas Rafal Žukowski iš asociacijos „Integracija“, taip pat slovėnai, estai, latviai, slovakai, Kipro ir kitų šalių atstovai buvo pakviesti padiskutuoti apie tai, su kokiomis sveikatos apsaugos problemomis susiduria pacientai naujose ES šalyse ir kaip šalys tai sprendžia valstybiniu lygiu. Mes, lietuviai, galėjome pasigirti savo pacientų teisių įstatymu (tiesa, ne jo veiksmingumu) – turbūt vieninteliai iš savo kolegų. Kitas mūsų tautiečių iškeltas klausimas, deja, tapo šios diskusijos ašimi: prof. A.Goštautui užsiminus apie gydytojų išvykimą dirbti į užsienį, praktiškai visi dalyviai tai pakartojo. Seminaro pirmininkaujantiems beliko padaryti išvadą, kad tai turbūt yra didžiausias šių dienų iššūkis mūsų šalių sveikatos apsaugos sistemoms.

      Mental Health Europe – tai Europos nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – skatinti visuomenės psichikos sveikatos prevenciją ir ginti psichikos pacientų bei jų artimųjų teises. MHE būstinė yra Briuselyje. Daugiau informacijos apie šią organizaciją – tinklalapyje www.mhe-sme.org.

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2007 m. Nr.2/36)