birželio 30 d. švenčia 60-metį. Jis beveik neturi artimų
giminių ir sako, kad su Klubo nariais, kurie jam tapo artimi, žymiai mieliau
pažymės savo jubiliejų. Klubas įteikė jam nedidelę dovaną kartu su kitu Klubo
nariu, jo bendraamžiu, išsiuntė į stovyklą Palangoje, į kurią kasmet mus kviečia
Šiaulių psichiatrijos ligoninė.Tautginas prisimena, kad prieš trejus metus ryžosi ateiti į susirinkimą po vienos televizijos laidos, kurioje pirmininkė pasakojo apie Klubą. Buvusiam elektrikui, muzikantui trūko draugų, bendravimo. Ypač Tautginas pasijuto vienišas mirus seseriai, su kuria gyveno kartu. Ir tada mes pasikvietėme Tautginą į dviejų dienų kelionę, į Klaipėdą. Dabar jau neįsivaizduojame nė vienos kelionės, ekskursijos, susirinkimo be jo. Jis visada mandagus, tvarkingas, pasitempęs, paslaugus ir draugiškas. Pernai Tautginas įsitraukė į mūsų vykdomą darbo terapijos ir užimtumo projektą, tapo Gintauto mokiniu ir pagalbininku (gizeliu kaip jis pats sako).
Tikimės, kad Tautginas dar daug nuveiks Klubo labui, o gal kada nors pavyks pasidžiaugti ir jo muzikiniais sugebėjimais.