Tuk tuk tuk į medį tris kartus…

Taip sakoma, kai norima palinkėti sėkmės ir išvengti nemalonumų. Tikimės, kad mūsų naujasis projektas nesutiks kliūčių savo kelyje ir pelnytai sulauks sėkmės bei pripažinimo.
Šiais metais pradėjome vykdyti projektą “Darbo terapijos-užimtumo centras psichikos neįgaliesiems”. Jo vadovu ir gamybiniu meistru paskirtas Klubo narys Gintautas Mikutas, turintis 10-erių metų staliaus patirtį. Šį projektą parėmė Lietuvos invalidų reikalų taryba. Iš viso šiems metams buvo paskirta 9000 litų, iš kurių priemonėms įsigyti gavome tik 1500. Numatėme 4 seminarus ir egzaminą, po kurio bus įvertinamos žinios ir išduodami sertifikatai.
Birželio 9 dieną 14 asmenų, lankančių Klubą, susirinko į pirmąjį seminarą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) 10-to skyriaus užimtumo kambaryje. Klubo pirmininkė Danguolė Survilaitė pristatė projektą, kurio tikslas – išmokyti psichikos neįgaliuosius elementariausių staliaus darbų, lavinti jų darbinius ir profesinius įgūdžius. Šį projektą pavadintumėme nusisekusiu, jei nors keletą asmenų jis paskatintų ieškoti panašaus pobūdžio užsiėmimo arba darbo.
Po pirmininkės pasisakymo žodį “perėmė” gamybos meistru paskirtas Gintautas Mikutas, kuris pravedė teorinę ir praktinę seminaro dalis. Gintautas šiame seminare atsiskleidė ne tik kaip savo profesijos žinovas, bet ir sumanus dėstytojas. Sausą teoriją jis paįvairindavo savo atsivežtų medžiagų pavyzdžiais, iliustracijomis iš knygų bei su jo darbu susijusiais vaizdingais posakiais.
Jis pristatė medienos rūšis, savybes ir ydas, darbo su ja ypatumus bei reikalavimus. Taip pat jis supažindino su svarbiausiomis darbo saugos taisyklėmis.
Medis – pati populiariausia statybinė medžiaga, naudojama nuo seniausių laikų. Medis – tai ypatinga medžiaga. Kad būtų tinkami staliaus darbams, medis ir rąstai pirmiausia džiovinami. Medis, kaip gyvas daiktas, džiūdamas deformuojasi, kraiposi, traukiasi. Po gaterio pjovimo staklių medis kišamas į vakuuminę džiovyklą ir po savaitės su juo galima dirbti toliau (kietmedžiui džiovinti prireikia viso mėnesio). Taip pat medis džiovinamas ir natūraliu būdu. Pušis džiūsta 2 metus, o kietmedis, priklausomai nuo tolesnės jo paskirties – 5 ar 10 metų. Tarp lentų dedamos taip vadinamos “tarpinės” – skersai klojamos lentelės. Reikia džiovinti pavėsyje, saulėje džiovinti negerai. Natūraliai džiovinti medieną taupiau, nes džiovykla išnaudoja daug elektros. Lentų galus džiovinant patariama uždažyti, kad jie nesuaižėtų ir nesutrūkinėtų. Po to, kai mediena supjaunama, nuo lentų nulupama žievė. Jei nenužievinsi, įsiveisia pelėsis.
Obliavimo staklėmis sulyginamas lentų paviršius, o reismusu sulyginamas visų lentų storis. Medienos ruošiniai pjaunami, lyginami, reismusuojami ir klijuojami. Klijuojant medį reikia derinti pagal spalvas. Itin svarbu po džiūvimo išpjauti ir pašalinti šerdį, nes, anot Gintauto, “Žuvis pradeda gesti nuo galvos, o medis nuo šerdies”.
Populiariausia mediena, naudojama staliaus darbuose, yra pušis. Beržas naudojamas baldų, žaislų gamybai. Pats kiečiausias medis Lietuvoje yra klevas, antras pagal kietumą – ąžuolas. Prie kietmedžių dar priskiriami uosis ir bukas, prie minkštų – pušis, eglė, drebulė. Drebulė naudojama pirčių apdailai, gultams, nes šis medis turi savybę nesupūti drėgmėje.
Medžio drėgnumui matuoti naudojami drėgnomačiai (pigiausias drėgnomatis kainuoja 500 Lt), jie veikia radijo dažnio principu – į medieną įsmeigiamos adatėlės, o skalė parodo jos drėgnumą. Jei medis drėgnas, jis labiau pralaidus elektros srovei, jei sausas – mažiau. Pagal standartus drėgmės turi būti ne daugiau kaip 8-12%. Jei drėgmė viršija šį standartą daugiau kaip 2%, apdorojamas medis deformuojasi.
Prieš bet kokį darbą, mediena sušildoma patalpoje: ji sušyla 1cm per parą, iki proceso pabaigos reikia laukti mažiausiai 2 savaites.
Seminaro vadovas taip pat kalbėjo apie lakus. Šiais laikais gamintojai tiksliai nurodo lako naudojimo paskirtį. Specialūs lakai gaminami jachtoms. Kol nebuvo lako, meistrai naudodavo sėmenų aliejų. Gintautas pabrėžė, kaip svarbu kruopštumas staliaus darbe. Medis nemėgsta skubėjimo. Po beicavimo negalima lakuoti, reikia, kad medis sudžiūtų. Beicas išryškina visus defektus ir nelygumus, ruošinį ar gaminį reikia nušlifuoti idealiai.
Į seminarą Gintautas atnešė įvairios medienos pavyzdžių. Seminaro dalyviai leido lenteles per rankas ir stengėsi atspėti, koks tai medis, nes, pasak, Gintauto, “geras stalius medį turi atpažinti ne tik iš lapo”.
Po įvadinės dalies sekė praktinio mokymo etapas. Gintautas atsivežė lenteles-bagetus, tinkamus rankiniam rėmelių surinkimui. Tam buvo reikalingi kampai ir virvutė. Principas: reikėjo išsidėlioti kampus ir visus 8 rėmelių galus sutepti pramoniniais, drėgmės nebijančiais klijais. Jie apkraštuojami virvele ir įveržiami. Taisyklingai sustumdžius abiejų rėmelio pusių kampus, reikia patikrinti, ar vienodos jo įstrižainės. Klijai džiūsta mažiausiai valandą, geriausia juos išlaikyti pusantros valandos. Vėliau rėmai dar sutvirtinami kiekvieną jų kampą “prišaudant” kabių pistoletu.
Gintautas demonstravo kaip surinkti didesnį ir mažesnį rėmelius, o pabaigai išdėstė svarbiausius darbo saugos principus. Itin svarbu prieš darbą sutvarkyti darbo vietą. Kur mėtosi drožlės, laidai, nelaimė netruks ateiti. Dirbant su lentomis, privalu, kad jos būtų švarios, be skeveldrų. Bet kokiam darbui reikalingas atsargumas. Lentas reikia krauti atsargiai, neprisispausti pirštų, o ką bekalbėti apie atsargumą su įrankiais, kurie pas kiekvieną gerą meistrą turi būti gerai išgaląsti ir aštrūs.
Daugiausia klausimų uždavė tie dalyviai, kurie kartu su tėvais yra statę namą arba atlikinėjo kitus remonto darbus. Kai kurie be jokio vargo vienu žvilgsniu atpažindavo medienos pavyzdžius ir net žinojo populiariausių buitinių staklių pavadinimus.
Antrajame seminare, kuris vyko birželio 27 d. RVPL 10-to skyriaus užimtumo kambaryje, dalyvavo 11 asmenų. Akis džiugino apie 20 suklijuotų rėmelių, prie kurių gamybos daugiausia prisidėjo Albertas Tamašiūnas. Klubas “13 ir K°” suinteresuotas nestandartinių rėmų gamyba, nes taip pat užsiima meno terapija, organizuoja pacientų piešinių parodas. Visi žinome, kad norint gerai pristatyti dailės kūrinį, pirmiausia reikia gerai jį įrėminti.
Gamybos meistras Gintautas pristatė II-ojo seminaro temą: “Staliaus įrankiai”. Jis pradėjo pasakojimą istoriniu rakursu. Senovėje apie stalių spręsdavo iš jo įrankių. Jei įrankiai būdavo tvarkingi, tokį meistrą pasisamdydavo. Kol pameistrys mokydavosi, jam nieko nemokėdavo, atsilygindavo tik maistu. Po vienerių metų pameistrys turėdavo įrankius pasigaminti pats, reikiamos geležinės detalės buvo perkamos iš žydų.
Šiais laikais būsimieji staliai mokosi ir dirba naujose šiuolaikinėse ir nauja įranga visiškai aprūpintose dirbtuvėse. Jose mokymui naudojamos vokiškos medienos apdirbimo staklės su visais reikiamais įrankiais ir įrengimais, yra dažymo kamera, ištraukiančioji ventiliacija su surenkamų drožlių presu. Kiekvienas mokinys turi savo varstotą ir rankinių įrankių spintelę su visais reikiamais įrankiais. Taip pat naudojami rankiniai elektriniai įrankiai, kaip šlifavimo mašinėlės, frezos, grąžtai, diskiniai pjūklai, siaurapjūkliai ir kt.
Nors įrankių visa gausybė, tačiau jų kainos taip pat didelės. Pavyzdžiui, pjaustymo ir surinkimo staklės kainuoja 15 000 litų. Gintautas aiškino, kad šiais laikais dirbantys staliai specializuojasi kokioje nors srityje: vieni gamina langus, kiti baldus, treti laiptus ir t.t. Jis pats daugiausia patirties turi laiptų gamyboje. Pastebėjome, kad kur beeitų, jis domisi medinių laiptų sąranga, pvz., fotografavo Klaipėdos laikrodžių muziejaus laiptus, kai ten lankėmės drauge su Klubu.
Kadangi iš skirtos sumos nėra galimybės įsigyti staklių, Gintautas pirmiausia dalyvius supažindino su rankiniais įrankiais. Gintautas demonstravo matavimo įrankius: kampomačius, gulsčiukus, ruletes, liniuotes, lekalus, reismusus.
Patyrę staliai prieš apdirbdami detales ar ruošinius visada gerai juos įtvirtina. Tai ypač svarbu dirbant ir mechaniniais, ir elektriniais įrankiais. Todėl meistro dirbtuvėje turi būti įvairių veržtuvų, be kurių sunku tikėtis gerų darbo rezultatų.
Obliuojant, pjaunant, šlifuojant ar gręžiant ruošinys pritvirtinamas prie masyvaus pagrindo. Tradiciškai tam naudojami varstotai, tačiau neretai jiems pritrūksta vietos. Be to, geri varstotai gana brangūs, todėl jei dirbama tik retsykiais, jų įsigyti neapsimoka finansiškai. Kaip alternatyva jiems gali būti įvairūs sudedami, mažesnių matmenų stalai, tik svarbu, kad bet kuris darbastalis stovėtų stabiliai. Apdirbamos detalės prie jų tvirtinamos veržtuvais, kurių įvairovė labai didelė. Skirtingų dydžių sraigtiniai stalių veržtuvai – universalūs įrankiai. Jais įveržiamos detalės, be to, tai nepakeičiami pagalbininkai klijuojant medinius elementus, gaminant korpusinius baldus. Apdirbant didesnius elementus, patogesni prie darbastalio tvirtinami išilginiai spaustuvai, kurių suspaudimo jėga didesnė.
Iš pjaunančių įrankių gamybos meistras minėjo pjūklus, pjūklelius, siaurapjūklius. Obliai gali būti gaubti ir figūriniai. Kaltai naudojami spynoms įstatyti, tekinimo darbams. Buvo išvardytos įvairios grąžtų rūšys: mechaniniai, spiraliniai, plunksniniai, sraigtiniai. Lektorius demonstravo, kaip patogu dirbti su reguliuojamais grąžtais.Gintautas atsivežė meistro įrankių dėžę ir iš jos traukė reples, spaustuvėlius, plaktukus, viniatraukius, atsuktuvus, dildes, medsraigčius, medžio pjūklus ir dar visokio gero…Kadangi numatome dažyti rėmelius, jis atsivežė specialių medienos dažų, beico ir glaisto. Gintautas atsivežė ir rankinę elektrinę šlifavimo mašinėlę, tačiau su ja dirbo tik pats, kiti dalyviai rėmelių nelygumus šlifavo švitriniu popieriumi.
Antrojo seminaro metu kilo idėja gaminti įvairaus dydžio ir formų pjaustymo lenteles. Gintautas parodė kaip išpjauti obuolio formos lentelę. Kiti dalyviai gavo užduotį nusipiešti trafaretus kitokių lentelių gamybai.
Po kiekvieno seminaro dalyviai vaišinosi kava ir sumuštiniais. Vyrai džiaugėsi galimybe pasimokyti ir pabendrauti.
Pirmuoju, artimiausiu ir konkrečiausiu tikslu užsibrėžėme pagaminti kuo daugiau gaminių, kuriuos galėtume parduoti per Neįgaliųjų mugę, kuri vyksta kiekvienų metų rudenį. Šiais metais ji organizuojama rugsėjo 5-ąją dieną.

AR ŽINOTE, KAD…

• pirmas stalių cechas Lietuvoje įkurtas 1579 m.
• iki 98% augančio medžio medienos sudaro negyvos ląstelės.
• tuja, pas mus laikoma dekoratyviniu augalu, Š.Amerikoje užauga iki 2 m skersmens ir jos mediena naudojama stalių gaminiams.
• Lietuvoje ąžuolynai sudaro iki 1,7% visų miškų.
• natūraliai džiovinama mediena išdžiūsta tik iki 15% drėgnumo.
• nors, kaip rodo radiniai piramidėse, krėslai ir lovos Egipte buvo naudojami jau faraonų laikais, vidurio Europoje baldai atsirado tik apie 800 mūsų eros metais.
• puošniausi ir įmantriausi baldai buvo gaminami baroko laikotarpiu.

Monika Nemanytė