K. Kesey
„Skrydis virš gegutės lizdo“

(Oneflew over the cuckoo’s nest)
Trigrama, Kaunas, 2003 

 Keno Kizio (Ken Kesey) pirmasis ir vienintelis romanas „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1962 m.) – puikus Amerikos literatūros pavyzdys, kurios pagrindinė tema – masinė visuomenės konspiracija, virtusi bauginančia vartotojiškumo ir subordinacijos jėga, vadinama „Kombainu“ arba „Sindikatu“. Šios paranojiškos literatūrinės srovės šaknys slypi rašytojų modernistų atsake į vis labiau urbanizuojamą ir militaristinį pasaulį.
K. Kizis gimė Kolorade 1935 m. Vėliau su šeima persikėlė į Oregoną, kur ir išleido „Skrydį virš gegutės lizdo“. Jis buvo ne tik puikus rašytojas bet ir įstabi, savaip įkvepianti asmenybė. Po romano išleidimo visuomenė ypač pradėjo domėtis K.Kiziu ypač dėl to, kad jo fantazija ir kūryba buvo paremta tikrais išgyvenimais – t. y., eksperimentavimo su narkotikais įspūdžiais. Taip jau atsitiko, kad jis, besimokydamas koledže, savanoriškai įsitraukė į valstybės vykdomus narkotikų LSD bandymus.
Romano veiksmas vyksta ligoninėje Oregone maždaug 15 metų po Antrojo Pasaulinio karo. Beveik visi veikėjai yra pacientai arba darbuotojai. Į romano įvykius autorius žvelgia seno indėno, ligoninės paciento, akimis, todėl riba tarp realybės ir beprotybės dažnai tampa perregima. Šiame Vado Ražo pasaulėlyje randame Didžiąją Seserį – negailestingą palatos diktatorę ir kitus pacientus, nesugebančius jai pasipriešinti. Tai tartum visuomenės atspindys, kuriame Didžioji Sesuo – Sindikato įvaizdis. Sesers diktatūra pradeda žlugti, kai į ligoninę patenka Rendlis Makmerfis – nusikaltėlis, bandęs pabėgti iš kalėjimo. Pagrindinis romano konfliktas ir yra kova tarp gėrio ir blogio – tarp laisvos dvasios bebaimio individualisto Makmerfio ir Sesers, bandančios bet kuria kaina užvaldyti ir sužlugdyti pacientų protus ir sielą. Pabaigoje Makmerfis įrodo esąs tragiškas herojus, pasiaukojęs vardan Atpirkimo. Šiuo atveju Atpirkimas – tai jėgų ir juoko sugrįžimas pacientams ir, ypač Vadui Ražui. Makmerfis – mirštančio Dievo simbolis, nužudomas tam, kad galėtų gyventi kiti.
Romanas kažkuria prasme sujungia du judėjimus – šeštojo dešimtmečio bytnikų kultūrą ir septintojo dešimtmečio kontrakultūros judėjimą, įtraukdamas idėjas apie pasipriešinimą represinei valstybei ir seksualinės laisvės revoliuciją.
Pastaroji – seksualumo – tema labai svarbi knygoje ypač dėl to, kad vėliau K.Kizis buvo plačiai kritikuojamas dėl jo seksistinio požiūrio į „amžinąją kovą tarp lyčių“.
O kodėl „Skrydis virš gegutės lizdo“? Todėl, kad angliškai „cuckoo“ – ne tik gegutė, bet ir beprotis…

„Klubo 13 ir Ko žinios“, 2006, Nr.3/33