Ši vasara Klubui buvo vaisinga ne tik mūsų pagrindiniams tikslams keliamų darbų: pensionatų gyventojų apklausų, konferencijų užsienyje ir Lietuvoje, buvo įgyvendintas antidiskriminacinis bei antistigminis projektas, kurį GAMIAN-Europe organizacija Lietuvoje atlikti patikėjo mums (apie tai dalykinės ir su šia problema susijusios kitokios medžiagos daug spausdiname šiame žurnalo numeryje), – tačiau Klubas rūpinosi ir savo narių laisvalaikiu, užimtumu, švietimu ir, jei taip galima pasakyti, „prusinimu“ – stengiamės plėsti savo akiratį. Tad norėčiau trumpai papasakoti apie Klubo narių susitikimą su labai įdomiu žmogumi – rašytoja ir vertėja Nijole Riaubaite.
Nijolė Riaubaitė, formaliai pagal specialybę – meteorologė (gamtos reiškinių stebėtoja ir tyrėja), jau atšventusi savo auksinį gimtadienį, ryžosi imtis naujos veiklos: pasikeitus laikams, atsiradus daugiau galimybių, – kelionės į užsienį, žodžio ir spaudos laisvė, – ji nusprendė mokytis kalbų. Dabar ji puikia įvaldžiusi anglų, ispanų kalbas, taip pat domisi vokiečių, netgi... arabų kalba! Mokytis pastarosios ją paskatino kelionė į arabiškai kalbančius kraštus. Ponia N.Riaubaitė sakė, jog dar mokykloje buvo atkreiptas dėmesys į jos sklandžiai rašomus darbus, ji iš mažens mėgusi skaityti, tačiau užsienio kalbų pradėjo mokytis jau po keturiasdešimties, kai užauginus vaikus ir susilaukus vaikaičių liko daugiau laiko sau. Šiai savo nuosaikiu ryžtingumu mus visus galinčiai nustebinti moteriai užteko drąsos pakeisti darbo pobūdį, ir šiuo metu ji yra Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) vertėja. Visa tai išgirdome iš jos pačios Klube.
Kadangi Klubas turi leidybos teises, džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie vienos iš trijų (paskutiniosios) – „Vorai grobuonys“ pasirodymo.
Pirmoji knyga „Stebuklingoji Rasytė“, išleista mažiesiems suprantama kalba, pasakoja apie sudėtingus gamtos reiškinius: kas yra rasa, kaip susidaro migla, kaip atsiranda vandens garai, debesys, sniegas, šerkšnas, kokią įtaką aplinkai, gyvajai ir negyvajai gamtai turi temperatūros svyravimas, kokie vėjai vadinami fenu arba brizu ir dar daug kitokių įdomybių, kurios, kaip ir kitose dviejose knygelėse, paaiškintos labai gyvai, paprastais žodžiais, visi gamtos reiškiniai personifikuojami, suasmeninanami, daugiausiai pateikiami berniuko ir vandens lašelio Raselės dialogo forma.
Antrojoje knygoje, pavadintoje „Karalaitė civilizacija“, – ir vėl, taikantis prie vaiko mąstysenos, suvokimo galimybių, – aiškinama apie labai jau nevienareikšmiškai vertintiną civilizacijos raidą: ir apie jos teikiamus privalumus, ir apie daromą žalą. Karalaitė Civilizacija, iš pradžių tėvų labai laukta ir mylėta, vėliau susidraugauja su Teršuole (ekologijos, gamtosaugos problemos), – štai čia ir prasideda bėdos, prie kurių prisideda ir pramonė, ir ekonomika, ir piniginis kapitalas, tačiau (nebūtų autorė meteorologė!), į visa dar įtraukiamos ir labai globalios temos, pvz., ko galime laukti iš pernelyg didelės atmosferos taršos?...
Trečiojoje, paskutinėje knygutėje, „Vorai grobuonys“, kuri skirta jau vyresnio amžiaus vaikams, kalbama apie šiais laikais dažną vaiką galinčią ištikti bėdą – tai pagundos susivilioti kvaišalais (narkotikais), gėrimu, rūkymu ar kitomis baisybėmis, taip pat apie tai, ko galima tikėtis pakliuvus į atitinkamą terpę... Mano manymu, tai labai pravarti knyga, nes, stengiantis vaiką apsaugoti nuo atšiaurios nūdienos realybės, galima „kišti galvą į smėlį“, stengtis, kad vaikas apie tai išvis nieko nežinotų. Tačiau geriau protingai visa tai savo mažajam ar mažajai paaiškinti, idant šitaip pasistengtume išvengti panašių, galimai šeimai skaudžių nelaimių: papasakodami vaikui apie tikrovės pavojus, suteikdami tam tikrą žinojimu, o ne jam rožinius akinius uždėdami. Pabrėžiu, tai mano asmeninė nuomonė, – Klube buvo manančių ir truputį kitaip.
Norėdamas suintriguoti skaitytoją, neatpasakoju šių rašytojos ir vertėjos leidinių išsamiai, –gal paskaitysite patys?.. Galima sužinoti labai daug – ir ne tik vaikams. Tai tikrai vertingos knygelės tiek mažiesiems, tiek ir dažnam suaugusiajam jas paskaityti būtų neprošal.
Baigdamas šią trumpą p.Nijolės Riaubaitės knygų apžvalgėlę, noriu tik pasidžiaugti, kad turime ne tik verstinių, bet ir lietuvių autorių populiariai parašytų šviečiamųjų knygų. Smagu, kad prie šių p. N. Riaubaitės darbų, kad ir nedidele dalimi, galėjome prisidėti ir mes – Klubas „13 ir Ko“.

Edmundas Mažonas
("Klubo 13 ir Ko žinios", 2007 m. Nr.3/37)