Dijana Gaurilčikienė, Klubo vadovės pavaduotoja

1974 m. baigė Šiaulių miesto medicinos mokyklą ir įgijo medicinos sesers specialybę.
1999 m. įgijo suaugusiųjų poliklinikos medicinos sesers pirmą kvalifikacinę kategoriją, o 2003 m. psichikos sveikatos slaugytojos pirmą kvalifikacinę kategoriją. 2004 m. įgijo psichikos sveikatos slaugytojos licenciją.
1974 -1978 m. dirbo medicinos seserimi Šiaulių psichiatrijos ligoninėje.
1978-1999 m. - med. sesuo Joniškio raj. Gataučių ambulatorijoje.
Nuo 1999 m. dirba slaugytoja Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Nuo 1999 m. - Klubo "13 ir Ko" narė, o nuo 2002 m. Klubo valdybos narė ir Klubo vadovės pavaduotoja.
Nuo 2005 m. dalyvauja Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD), Vilniaus savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, GAMIAN-Europe projektuose (asistentė ir koordinatorė).

      Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose:
1. 2004 09 30 - 10 03 - VII GAMIAN - Europe metinis suvažiavimas "Psichikos ligų menedžmentas", Taline, Estijoje.
2. 2005 12 15 -16 - Pirmoji Europos pacientų konferencija "Kamieninės ląstelės. Europos pacientai aptaria problemą", Briuselyje, Belgijoje.
3. 2007 10 31-11 04 - X GAMIAN-Europe metinis suvažiavimas Terme Tuhelj, Kroatijoje.

      Spausdinti straipsniai žurnale "Klubo "13 ir Ko" žinios":
1. Apie Taliną. 2004, Nr.4/26 .
2. Apie Briuselį. 2006, Nr.1/31.
3. LSPŽGB konferencija - dešimties metų ataskaita. 2007, Nr. 1/35.
4. Aistra keliauti užkrečiama. 2007, Nr. 2/36.
5. Pilių ir raudonų stogų šalyje. 2007, Nr. 3/37.
6. Šalis, į kurią norėčiau sugrįžti. 2007, Nr. 4/38.
7. Albertas dirba Norvegijoje. 2007, Nr. 4/38.

      Rugsėjo 7 d. Klubo pirmininkės pavaduotoja, psichikos sveikatos slaugytoja Dijana Gaurilčikienė šventė 50-metį. Klubo nariai per susirinkimą negailėjo jai gražiausių žodžių, vadino geriausia slaugytoja, sutikta per visą kiekvieno iš jų ligos trukmę. Klubo nariai vardino geriausius Dijanos bruožus: kantrybę, paslaugumą, toleranciją, kuklumą ir daugelį kitų. Čia dar reikia pridurti jos norą daug skaityti, sužinoti, pamatyti, profesionaliai tobulėti, meninius sugebėjimus (neturėdama meninio išsilavinimo, ji sugeba paruošti labai skoningus stendus, sienlaikraščius). Reikia paminėti ir jos tvirtą valią, kuria Dijana nustebino mus šį pavasarį ir daug kam galėtų būti pavyzdžiu (Klubo nariai žino, ką turime omenyje).
      Jau septyneri metai tenka būti Dijanos bendradarbe ir bendražyge. Atvažiavusi iš nedidelio šiaurės Lietuvos miestelio, ji kažkaip tyliai ir nepastebimai įsiliejo į mūsų Klubo veiklą, tapo aktyvi visų jo įvykių dalyvė. Nežinau, kaip surasti kuo tikslesnius žodžius, kad apibūdintume mūsų Dijaną, kad nors truputėlį galėtume apie ją pasakyti tiesos. Kaip surasti kuo geresnių, nuoširdesnių žodžių, kurie galėtų ją paguosti tomis gyvenimo akimirkomis, kai bus sunku ar teks susidurti su žmonių nedėkingumu, nedėmesingumu, šiurkštumu, melu, pavydu ir dar daugeliu kitų blogybių, kurių dar vis pasitaiko ir pasitaikys mūsų gyvenime.
      Yra žmonių, lyderių, kurie praūžia kaip viesulas, sugeba vesti paskui save, uždegti, kurti planus, generuoti idėjas. Tokių reikia. Bet nuo jų galima pavargti. Tuomet reikia tų, kurie gali klausyti ir išgirsti, prie kurių galima prisiglausti, už kurių, kaip už medžių, galima pasislėpti nuo viesulų ir audrų. Diana – medžioklės deivė. Mūsų Dijana – ne medžiotoja, ji – guodėja ir globėja. Tai tokioms moterims, kaip ji, kažkas ir sugalvojo garbingą profesijos vardą „slaugytoja“. Turbūt jai gimus Apvaizda pastūmėjo Dijanos vardą užrašančiojo ranką ir jis suklydo, prirašydamas tą „j“. O gal ta raidė ir apsprendė tuos jos būdo bruožus, kurie ir neleido tapti medžiotoja...
      Linkime Jums, Dijana, ir toliau taip pat dirbti ligonių labui: paprastai, tyliai, ramiai ir kantriai, nelaukiant didelio dėmesio, gražių žodžių, kurie sakomi tik per jubiliejus. Ligonių meilę ir pagarbą Jūs jau pelnėte.

D. Survilaitė
„Klubo 13 ir Ko žinios“, 2006, Nr.3(33)